|
Istoriškai seniausiai druska išgaunama iš jūros bei kitų druskingų antžeminių bei požeminių vandens telkinių natūraliu vandens tam tikruose atskirtuose plotuose garinimu energijos šaltiniais panaudojant dvi gamtos jėgas - saulę ir vėją. Toks druskos gavybos būdas gali būti naudojamas tik sauso ir karšto klimato kraštuose turint nemažus tinkamus pakrančių plotus. Nesant šių topografinių ir klimatinių sąlygų (Japonija, šiaurės šalys), taikoma greitesnė gavyba - koncentruojant sūrymą ir iškristalinant druską. Štai Kinijoje gauti druskai buvo naudojami bambukų stiebai, o sūrymas filtruojamas per smėlį.
Anglijoje jūros vanduo buvo verdamas keraminiuose induose, kuriuos tik XIX a. pakeitė metaliniai. Dabar pažangios technologijos padeda gauti ne tik nuo priemaišų išgrynintą druską, bet ir kitokių medžiagų. Įvairūs druskingi telkiniai skiriasi juose esamu druskų kiekiu, jų sudėtimi bei priemaišų kiekiu. Pasaulyje yra druskingų vandens telkinių, kurių vandens sudėtis labai skirtinga, todėl ir jų druskos skirtingos ir skirtingai naudojamos. Kiekviena jūra, ežeras ar požeminis šaltinis yra nepakartojami, vieninteliai.
Štai Islandijoje iš geoterminių vandens gręžinių gauta valgomoji druska turi daugiau kalio ir magnio druskų ir rekomenduojama žmonėms, turintiems didelį kraujospūdį. Vidutiniškai vandenynų ir jūrų vandenyse yra apie 2-3 proc. ištirpusių druskų, kurių didžiąją dalį sudaro natrio chloridas. Jį paprastai ir vadiname druska. Ištyrus vandens sudėtį, jame surasta daug Mendelejevo lentelės elementų (apie 80-90), kurių dauguma būtini normaliam organizmo funkcionavimui. Tačiau jeigu druska valoma (rafinuojama), ji netenka daugumos šių mikroelementų. Tai kodėl druska rafinuojama? Pirmiausia, rafinuota druska turi geresnę prekinę išvaizdą, ypač kai pridedama tam tikrų priedų, užtikrinančių jos gerą birumą bei spalvą.
Antra, panaudojant įvairius valymo ir išskyrimo metodus, gavybos procese, be druskos, gaunama nemažai pramonei vertingų medžiagų. Trečia, druską būtina valyti tuo atveju, jeigu ji gaunama iš ekologiškai užterštų vandenų. Skiriasi net terminai, apibūdinantys natūraliu vandens garinimo būdu gautą "saulės druską" (solar salt) ir rafinuotą "jūros druską" (sea salt). Tačiau paprastai šių abiejų rūšių druska vadinama jūros druskos vardu. Pirmoji druska yra brangiausia ir labiausiai vertinama dėl savo unikalios sudėties ir gausaus mikroelementų asortimento.
Tokia druska yra pilkšvos (ar neryškaus kito atspalvio priklausomai nuo kilmės regiono) spalvos kristalai. Deja, tokioje natūralioje jūros druskoje jodo tėra pėdsakai ir jo neužtenka jodo deficito sukeliamų ligų profilaktikai. Taigi druska, kad ir kokios rūšies - jūros, iškasamoji ar vakuuminė - ji turi būti papildomai joduojama.
|
