|
Visais laikais pasaulyje druskos gavyba buvo viena svarbiausių industrijos šakų. Druskos svarbą žmonių gyvenimui rodo ir daugybė mokslinių tyrimų institutų, užsiimančių įvairiais druskos tyrinėjimo aspektais. Be to, kas keleri metai vyksta pasauliniai simpoziumai, skirti vien druskai. Juose aptariami naujausi laimėjimai druskų gavybos ir naudojimo srityse. Druskos gavyba siekia laikus, skendinčius amžių ūkanose.
Druska buvo pradėta išgauti mažesniais ir didesniais kiekiais natūraliu būdu arba išgarinant sūrymą induose. Archeologiniai tyrimai rodo, kad Vakarų Europoje druska buvo kasama jau žalvario amžiuje (Alpės, Zalcburgo apylinkės), o platesnį mastą įgavo apie I a., ypač Anglijoje, Vokietijoje, Danijoje. Kinijoje jau prieš 2 tūkst. metų buvo kasama druska būdu, kuris Europoje pritaikytas tik XVIII-XIX amžiuje.
Druska yra tas unikalus kasdienio vartojimo produktas, kurio gavybos metodai mūsų pažangių technologijų ir kompiuterių amžiuje iš esmės nepasikeitė. Naujų technologijų panaudojimas tiktai padeda druską gauti švaresnę, pigesnę bei visokiais priedais gerinti jos kokybę. Statistiniai duomenys teigia, jog pasaulinė druskos gavyba nuo 1950 m. padidėjo apie 3 kartus (ypač druskos sunaudojimas padidėjo chemijos pramonėje ir kelių priežiūrai žiemos metu). Per metus žmonijai suvartojant apie 180 mln. t druskos, Žemėje jos atsargų užteks dar 20 x10 11 metų. Taigi galime būti ramūs: motina gamta aprūpino mus druska ilgam.
Gamtiniai druskos šaltiniai - tai klodai, esantys žemėje ir druskingi vandenys (vandenynai, jūros, ežerai, požeminiai vandens telkiniai). Lietuva neturi druskos gavybos pramonės - visa druska, ir valgomoji, ir kitiems tikslams, įvežama iš užsienio (daugiausia Baltarusijos ir Ukrainos). Pagal gavybos būdą druska yra skirstoma į tris rūšis: jūros, iškasamąją ir vakuuminę. Grynos druskos kristalai primena ledą - yra bespalviai ir permatomi. Iškasamojoje ir nerafinuotoje jūros druskoje yra šiek tiek priemaišų, suteikiančių druskai pilką, rausvą, melsvą ar gelsvą atspalvį.
|
