|
Kaip gaunama druska
Visais laikais pasaulyje druskos gavyba buvo viena svarbiausių industrijos Å¡akų. Druskos svarbÄ… žmonių gyvenimui rodo ir daugybÄ— mokslinių tyrimų institutų, užsiimanÄių įvairiais druskos tyrinÄ—jimo aspektais. Be to, kas keleri metai vyksta pasauliniai simpoziumai, skirti vien druskai. Juose aptariami naujausi laimÄ—jimai druskų gavybos ir naudojimo srityse. Druskos gavyba siekia laikus, skendinÄius amžių Å«kanose. Druska buvo pradÄ—ta iÅ¡gauti mažesniais ir didesniais kiekiais natÅ«raliu bÅ«du arba iÅ¡garinant sÅ«rymÄ… induose. Archeologiniai tyrimai rodo, kad Vakarų Europoje druska buvo kasama jau žalvario amžiuje (AlpÄ—s, Zalcburgo apylinkÄ—s), o platesnį mastÄ… įgavo apie I a., ypaÄ Anglijoje, Vokietijoje, Danijoje. Kinijoje jau prieÅ¡ 2 tÅ«kst. metų buvo kasama druska bÅ«du, kuris Europoje pritaikytas tik XVIII-XIX amžiuje. Druska yra tas unikalus kasdienio vartojimo produktas, kurio gavybos metodai mÅ«sų pažangių technologijų ir kompiuterių amžiuje iÅ¡ esmÄ—s nepasikeitÄ—. Naujų technologijų panaudojimas tiktai padeda druskÄ… gauti Å¡varesnÄ™, pigesnÄ™ bei visokiais priedais gerinti jos kokybÄ™. Statistiniai duomenys teigia, jog pasaulinÄ— druskos gavyba nuo 1950 m. padidÄ—jo apie 3 kartus (ypaÄ druskos sunaudojimas padidÄ—jo chemijos pramonÄ—je ir kelių priežiÅ«rai žiemos metu). Per metus žmonijai suvartojant apie 180 mln. t druskos, ŽemÄ—je jos atsargų užteks dar 20 x10 11 metų. Taigi galime bÅ«ti ramÅ«s: motina gamta aprÅ«pino mus druska ilgam. Gamtiniai druskos Å¡altiniai - tai klodai, esantys žemÄ—je ir druskingi vandenys (vandenynai, jÅ«ros, ežerai, požeminiai vandens telkiniai). Lietuva neturi druskos gavybos pramonÄ—s - visa druska, ir valgomoji, ir kitiems tikslams, įvežama iÅ¡ užsienio (daugiausia Baltarusijos ir Ukrainos). Pagal gavybos bÅ«dÄ… druska yra skirstoma į tris rÅ«Å¡is: jÅ«ros, iÅ¡kasamÄ…jÄ… ir vakuuminÄ™. Grynos druskos kristalai primena ledÄ… - yra bespalviai ir permatomi. IÅ¡kasamojoje ir nerafinuotoje jÅ«ros druskoje yra Å¡iek tiek priemaišų, suteikianÄių druskai pilkÄ…, rausvÄ…, melsvÄ… ar gelsvÄ… atspalvį.
JÅ«ros druska
IstoriÅ¡kai seniausiai druska iÅ¡gaunama iÅ¡ jÅ«ros bei kitų druskingų antžeminių bei požeminių vandens telkinių natÅ«raliu vandens tam tikruose atskirtuose plotuose garinimu energijos Å¡altiniais panaudojant dvi gamtos jÄ—gas - saulÄ™ ir vÄ—jÄ…. Toks druskos gavybos bÅ«das gali bÅ«ti naudojamas tik sauso ir karÅ¡to klimato kraÅ¡tuose turint nemažus tinkamus pakranÄių plotus. Nesant Å¡ių topografinių ir klimatinių sÄ…lygų (Japonija, Å¡iaurÄ—s Å¡alys), taikoma greitesnÄ— gavyba - koncentruojant sÅ«rymÄ… ir iÅ¡kristalinant druskÄ…. Å tai Kinijoje gauti druskai buvo naudojami bambukų stiebai, o sÅ«rymas filtruojamas per smÄ—lį. Anglijoje jÅ«ros vanduo buvo verdamas keraminiuose induose, kuriuos tik XIX a. pakeitÄ— metaliniai. Dabar pažangios technologijos padeda gauti ne tik nuo priemaišų iÅ¡grynintÄ… druskÄ…, bet ir kitokių medžiagų. Ä®vairÅ«s druskingi telkiniai skiriasi juose esamu druskų kiekiu, jų sudÄ—timi bei priemaišų kiekiu. Pasaulyje yra druskingų vandens telkinių, kurių vandens sudÄ—tis labai skirtinga, todÄ—l ir jų druskos skirtingos ir skirtingai naudojamos. Kiekviena jÅ«ra, ežeras ar požeminis Å¡altinis yra nepakartojami, vieninteliai. Å tai Islandijoje iÅ¡ geoterminių vandens gręžinių gauta valgomoji druska turi daugiau kalio ir magnio druskų ir rekomenduojama žmonÄ—ms, turintiems didelį kraujospÅ«dį. VidutiniÅ¡kai vandenynų ir jÅ«rų vandenyse yra apie 2-3 proc. iÅ¡tirpusių druskų, kurių didžiÄ…jÄ… dalį sudaro natrio chloridas. Jį paprastai ir vadiname druska. IÅ¡tyrus vandens sudÄ—tį, jame surasta daug Mendelejevo lentelÄ—s elementų (apie 80-90), kurių dauguma bÅ«tini normaliam organizmo funkcionavimui. TaÄiau jeigu druska valoma (rafinuojama), ji netenka daugumos Å¡ių mikroelementų. Tai kodÄ—l druska rafinuojama? Pirmiausia, rafinuota druska turi geresnÄ™ prekinÄ™ iÅ¡vaizdÄ…, ypaÄ kai pridedama tam tikrų priedų, užtikrinanÄių jos gerÄ… birumÄ… bei spalvÄ…. Antra, panaudojant įvairius valymo ir iÅ¡skyrimo metodus, gavybos procese, be druskos, gaunama nemažai pramonei vertingų medžiagų. TreÄia, druskÄ… bÅ«tina valyti tuo atveju, jeigu ji gaunama iÅ¡ ekologiÅ¡kai užterÅ¡tų vandenų. Skiriasi net terminai, apibÅ«dinantys natÅ«raliu vandens garinimo bÅ«du gautÄ… "saulÄ—s druskÄ…" (solar salt) ir rafinuotÄ… "jÅ«ros druskÄ…" (sea salt). TaÄiau paprastai Å¡ių abiejų rÅ«Å¡ių druska vadinama jÅ«ros druskos vardu. Pirmoji druska yra brangiausia ir labiausiai vertinama dÄ—l savo unikalios sudÄ—ties ir gausaus mikroelementų asortimento. Tokia druska yra pilkÅ¡vos (ar neryÅ¡kaus kito atspalvio priklausomai nuo kilmÄ—s regiono) spalvos kristalai. Deja, tokioje natÅ«ralioje jÅ«ros druskoje jodo tÄ—ra pÄ—dsakai ir jo neužtenka jodo deficito sukeliamų ligų profilaktikai. Taigi druska, kad ir kokios rÅ«Å¡ies - jÅ«ros, iÅ¡kasamoji ar vakuuminÄ— - ji turi bÅ«ti papildomai joduojama.
Iškasamoji (žemės) druska
Å alys, neturinÄios priÄ—jimo prie jÅ«rų bei kitų druskingų vandens telkinių, ieÅ¡kojo alternatyvių druskos Å¡altinių. Jais tapo netoli žemÄ—s pavirÅ¡iaus iÅ¡sidÄ—stÄ™ druskų (vadinamojo mineralo halito) klodai, prieÅ¡ milijonus metų susiformavÄ™ iÅ¡ senovinių jÅ«rų. Druskos kasimas paÄiais primityviausiais įrankiais vyko jau prieÅ¡istoriniais laikais. Naujos technologijos leido patobulinti Å¡ios druskos gavybos bÅ«dÄ…, taÄiau esmÄ— liko ta pati - druska kasama Å¡achtose ir pakÄ—lus į pavirÅ¡ių sumalama. Å ios druskos sudÄ—tis priklauso nuo eksploatuojamos kasyklos vietovÄ—s. Paprastai joje netirpių priemaišų (susidariusių iÅ¡ uolienų intarpų) yra daugiau nei jÅ«ros druskoje. Jos ir suteikia druskai pilkÅ¡vÄ…, gelsvÄ…, rausvÄ… arba melsvÄ… atspalvį. Druska gali bÅ«ti įvairaus smulkumo - tai priklauso nuo sumalimo. Ä®vairiose kasyklose iÅ¡gaunama druska priklausomai nuo jos Å¡varumo ir sudÄ—ties gali bÅ«ti skirta maistui, balneologinÄ—ms procedÅ«roms (vonioms), techninÄ—ms reikmÄ—ms (daugiausia iÅ¡kasamosios druskos suvartojama žiemÄ… keliams barstyti). Å ioje druskoje yra mikro- ir makroelementų. Artimiausios Lietuvai didelÄ—s kasyklos yra Baltarusijoje, Ukrainoje bei Lenkijoje. PožeminÄ—se druskų kasyklose įrengtos druskų gydyklos. Artimiausia tokia gydykla yra Soligorske, Baltarusijoje. Specialistai Å¡ias gydyklas laiko veiksminga priemone nuo įvairių, ypaÄ Ä¯sisenÄ—jusių ligų (bronchitų, bronchinÄ—s astmos, alerginių ligų, dermatitų).
VakuuminÄ— druska
Kai druskos klodų sudÄ—tis neatitinka įvairių rÅ«Å¡ių druskai keliamų reikalavimų, į pavirÅ¡ių iÅ¡kelta druska yra perdirbama - ji iÅ¡valoma nuo nepageidaujamų priemaišų, tirpalas iÅ¡garinamas vakuume (iÅ¡ Äia jos pavadinimas). Kaip žaliava Å¡iai druskai gali bÅ«ti panaudota bet kokia - iÅ¡kasamoji, jÅ«ros ar kito vandens telkinio - druska. IÅ¡ visų trijų rÅ«Å¡ių druskos vakuuminÄ— druska - tai labiausiai perdirbtas, chemiÅ¡kai Å¡varus produktas, be jokių paÅ¡alinių priemaišų, taip pat ir be žmogaus organizmui naudingų mikro- ir makroelementų. Å is sterilus produktas - jau mÅ«sų technologijų amžiaus iÅ¡dava, labiausiai atitolinta nuo pradinio natÅ«ralaus Å¡altinio. IÅ¡ore Å¡i druska skiriasi nuo iÅ¡kasamosios ir jÅ«ros druskų. VakuuminÄ— druska yra labai balta ir nepaprastai smulki - iÅ¡pilant teka lyg smulkutis sausas smÄ—lis. TodÄ—l pridedama specialių priedų, antraip maži druskos kristalÄ—liai suliptų į vientisÄ… masÄ™. Daugiausia Å¡ios druskos sunaudojama pramoniniams tikslams (chemijos pramonÄ—je, vandens valymo įrenginiuose), o ypatingo iÅ¡valymo laipsnio - farmakologijoje.
Kur naudojama druska?
Mažiausiai jau 4 tÅ«kst. metų žmonija vartoja druskÄ… maistui konservuoti ir jo skoniui pagerinti. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 250 g druskos, kurios daliai pasiÅ¡alinus su iÅ¡skiriamais skysÄiais, jos balansas turi bÅ«ti atkurtas gaunant druskos iÅ¡ iÅ¡orÄ—s. Druska atlieka svarbų vaidmenį organizmo medžiagų apykaitos procesuose, palaiko skysÄių balansÄ…. Ä®vykus organizmo dehidratacijai, skysÄių balansui atkurti naudojamos druskos tirpalo laÅ¡elinÄ—s. TurbÅ«t jau prieÅ¡istorinis žmogus atkreipÄ— dÄ—mesį į šį produktÄ…, stebÄ—damas gyvÅ«nus, besirenkanÄius prie druskingų telkinių ir laižanÄius druskÄ…. Viena Mesopotamijos legenda pasakoja apie kiaulÄ™, kuri, įbÄ—gusi į jÅ«rÄ…, prigÄ—rÄ—. Kai po kurio laiko bangos iÅ¡metÄ— jÄ… ant kranto, žmonÄ—s atrado, kad jos mÄ—sa kur kas skanesnÄ— nei anksÄiau. YpatingÄ… svarbÄ… pradÄ—ta teikti druskai pastebÄ—jus, kad ja apibarstyta mÄ—sa ir žuvis ilgiau iÅ¡lieka nesugedusi. EgiptieÄiai naudojo druskÄ… ne tik maistui, bet ir savo mirusiesiems balzamuoti. Dabar žinoma apie 14 tÅ«kst. tiesioginio ir netiesioginio (kaip žaliavos kitoms medžiagoms gauti) druskos panaudojimo sriÄių, iÅ¡ jų svarbiausios: maisto ruoÅ¡imas, priedas prie gyvulių paÅ¡arų, vandens minkÅ¡tinimas, farmacija, medicina, kosmetikos pramonÄ—, kelių barstymas žiemÄ…, chemijos ir lengvoji pramonÄ—. Viena egzotiÅ¡kesnių druskos panaudojimo sriÄių - tai beta karotino (provitamino A) gamyba. Buvo atrasti mikroorganizmai, kurie druskos tirpaluose produkuoja šį vertingÄ… produktÄ…. Å iuo efektyviu pramoniniu bÅ«du natÅ«ralios kilmÄ—s beta karotinas gaunamas Australijos druskų telkiniuose. Kaip vienÄ… įdomesnių tiesioginiam vartotojui druskos pritaikymo sriÄių galima paminÄ—ti druskas vonių procedÅ«roms. Priklausomai nuo sudÄ—ties Å¡ios druskos turi dvejopÄ… paskirtį: gydomÄ…jÄ… ir kosmetinÄ™-profilaktinÄ™. Nuo seno druska buvo naudojama kaip odÄ… valanti priemonÄ—. Druskos vonioms yra natÅ«ralios kilmÄ—s arba paruoÅ¡tos sumaiÅ¡ius atskirus komponentus (įvairias druskas, tokius sintetinius priedus, kaip pavirÅ¡iaus aktyvios medžiagos, dažai, kvapai). Labiausiai vertinami priedai yra natÅ«ralÅ«s augaliniai eteriniai aliejai. Druskos su tokiu aliejumi vonia galÄ—tų bÅ«ti dabar tokios populiarios pasaulyje aromaterapijos pavyzdys.
Druska nuo kelių apledėjimo
PagrindinÄ— masÄ— iÅ¡kasamos druskos yra sunaudojama keliams žiemÄ… barstyti. KodÄ—l pasirinkta Å¡iam reikalui druska? Pirmiausia druskos (natrio chlorido) panaudojimas žiemÄ… kelių priežiÅ«rai remiasi ta druskos vandeninių tirpalų savybe, kad pastarieji užšąla žemesnÄ—je temperatÅ«roje nei vanduo. Žinoma, yra ir kitų medžiagų, turinÄių tokiÄ… pat savybÄ™, taÄiau jos netenkina kitų viso komplekso reikalavimų, keliamų kelių priežiÅ«rai skirtoms cheminÄ—ms medžiagoms (pigumas, poveikio efektyvumas, ekologija). O svarbiausias argumentas natrio chlorido prioritetiniam naudojimui - tai kaina. Visiems žinomos tam tikros druskų naudojimo keliuose neigiamos pasekmÄ—s (automobilių, gelžbetoninių konstrukcijų korozija, tam tikras poveikis aplinkai). Daugelį metų visame pasaulyje buvo atliekami tyrimai ieÅ¡kant alternatyvų natrio chloridui, taÄiau nieko geresnio už įprastÄ… druskÄ… nerasta. Kitos medžiagos arba brangesnÄ—s, arba ne tokios efektyvios, arba kenksmingos aplinkai ir žmogui. Jos gali bÅ«ti naudojamos tik atskirais atvejais (pvz., oro uostuose, tuneliuose, ant tiltų). Vertinant neigiamÄ… poveikį aplinkai, įvairiose Å¡alyse nuo 1950 m. buvo atliekami kompleksiniai tyrimai (augalijos, grunto, vandens telkinių, gruntinių vandenų). Padaryta iÅ¡vada, jog žymesnio sisteminio poveikio nÄ—ra. Ä®domumo dÄ—lei galima pasakyti, jog po 1999 m. žiemos tokio pobÅ«džio preliminariniai tyrimai buvo atlikti Panevėžio regione ir rastas tik nežymus druskos kiekio padidÄ—jimas augalų antžeminÄ—se dalyse ir grunte iki 8-10 m atstumu nuo kelio. Pakeiksnojame tas druskas, dÄ—l kurių po žiemos aprÅ«dija automobiliai, taÄiau kol kas geresnio pasirinkimo žiemos kelių saugumui užtikrinti neturime (kaip ir visas pasaulis).
KuriÄ… druskÄ… pasirinkti?
Lietuvos rinkoje tai nÄ—ra taip sudÄ—tinga kaip, pvz., Japonijoje, kur vartotojui siÅ«loma apie 300 rÅ«Å¡ių valgomosios druskos, besiskirianÄios sudÄ—timi, paskirtimi, net kristalų forma. Norint pasirinkti druskÄ…, pirmiausia reikia turÄ—ti Å¡iokių tokių žinių apie jos rÅ«Å¡is, o paskui atidžiau pasižiÅ«rÄ—ti užraÅ¡us ant etikeÄių. Jose turi bÅ«ti nurodyta sudÄ—tis bei priedai, kuriuos reglamentuoja standartai. NeproÅ¡al žinoti: kad smulki druska nesuÅ¡oktų į gabalus, dedami tokie priedai, kaip kalio arba natrio ferocianidai (E 535/536), silicio dioksidas (E 551), natrioaliumosilikatai (E 554), magnio arba kalcio karbonatai. Tik Japonijoje griežti kokybÄ—s standartai draudžia naudoti pirmuosius iÅ¡ minÄ—tųjų priedų. Kai kurie gamintojai dÄ—l spalvos naudoja ir dažus, pvz., melsvus (E 131), kurie dedami mikrokiekiais ir yra įtraukti į leidžiamų maisto priedų registrus. Pasaulyje populiarios druskos, praturtintos kalcio, magnio, kalio, geležies junginiais, net vitaminais. ŽmonÄ—ms, kurių padidÄ—jÄ™s kraujospÅ«dis, patariamos druskos, kuriose 20-40 proc. natrio chlorido pakeista kalio chloridu. Tokios natÅ«ralios druskos gaunamos Islandijoje iÅ¡ geoterminių gręžinių. AnalogiÅ¡kos sudÄ—ties druskos yra gaminamos ir dirbtinai sumaiÅ¡ius atskirus komponentus. Tokių profilaktinÄ—s paskirties druskų jau galima nusipirkti ir Lietuvos parduotuvÄ—se. Kai kuriose Å¡alyse, kur trÅ«ksta fluoro, patariama druska su Å¡iuo mikroelementu. Lietuvoje fluoro trÅ«ksta tik kai kuriuose regionuose, todÄ—l visuotinai naudoti fluoruotÄ…, prieÅ¡ingai negu joduotÄ… druskÄ…, nepatariama.
KodÄ—l patariama vartoti joduotÄ… druskÄ…?
TurbÅ«t visi daugiau ar mažiau esame girdÄ—jÄ™ apie jodo trÅ«kumo problemÄ… bei su ja susijusius sveikatos sutrikimus. Jie pastebÄ—ti jau senovÄ—je, tik nežinota jų priežasties. KodÄ—l mums reikalingas jodas? Jodas - tai mikroelementas, bÅ«tinas žmonių ir naminių gyvÅ«nų skydliaukÄ—s normaliam funkcionavimui. TrÅ«kstant jodo, sutrinka hormonų, palaikanÄių normaliÄ… organizmo medžiagų apykaitÄ…, gamyba. Kai organizme trÅ«ksta jodo, gali atsilikti fizinis ir protinis vystymasis, sutrikti reprodukcinÄ—s, taip pat nervų sistemos funkcijos, atsirasti endeminis gūžys (struma), kretinizmas. KodÄ—l mums trÅ«ksta jodo? Jodo trÅ«kumo sukeltų ligų problema ypaÄ opi Azijos, Afrikos bei Pietų Amerikos kalnuotuose rajonuose, ypaÄ kur dÄ—l gausaus lietaus ar potvynių dirvoje labai sumažėjÄ™s jodo kiekis. Å is pavojus susidaro ir vietovÄ—se, kur žmonÄ—s vartoja mažai jÅ«ros produktų, kur esant jodo nepritekliui dirvose jo mažai gauna augalai bei galvijai. PasaulinÄ—s sveikatos organizacijos duomenimis, apie vienÄ… bilijonÄ… planetos žmonių gyvena vietovÄ—se, kur trÅ«ksta jodo. IÅ¡ jų - 600 mln. Azijoje, 100 mln. Afrikoje ir apie 60 mln. Lotynų Amerikoje. Po jų buvusios Tarybų SÄ…jungos respublikos bei Rytų Europa. Pasaulyje gyvena keliasdeÅ¡imt milijonų žmonių su ryÅ¡kesniais smegenų veiklos bei fizinio iÅ¡sivystymo sutrikimais dÄ—l jodo trÅ«kumo. Lietuva priklauso prie Å¡alių, kur jodo trÅ«kumas palyginti nedidelis, taÄiau vis dÄ—lto yra. Pagrindinis jodo kiekis gamtoje yra jÅ«ros vandenyje, todÄ—l daugiausia jodo iÅ¡ natÅ«ralių produktų turi jÅ«ros gÄ—rybÄ—s. Lietuvoje Å¡ių produktų suvartojama mažai, todÄ—l žmogus negauna reikalingo jodo paros kiekio. Kaip pasauliniu mastu sprÄ™sti jodo stygiaus problemÄ…? Tyrimais įrodžius, jog jodo trÅ«kumas yra daugelio ligų priežastis, pasaulyje jau nuo 1920 m. buvo bandoma joduoti vandenį, pieno produktus, duonÄ…, aliejų bei druskÄ…. Å alys, pradÄ—jusios kovÄ… su jodo trÅ«kumo sukeltomis ligomis, visuotinai maisto ruoÅ¡imui naudoja joduotÄ… druskÄ… - tai JAV, Å veicarija, Austrija, Italija, Australija ir Naujoji Zelandija. JAV druskÄ… joduoti platesniu mastu buvo pradÄ—ta jau 1916-1920 metais. Naudojant mokyklinio amžiaus vaikų mitybai tik joduotÄ… druskÄ…, nuo 1924 iki 1929 m. jodo trÅ«kumo sukeltų ligų sumažėjo nuo 39 iki 9 procentų. Dabar jodo trÅ«kumo problema užsiima tokios pasaulinio lygio organizacijos, kaip tarptautinis Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF), PasaulinÄ— sveikatos organizacija (WHO), TarptautinÄ— jodo trÅ«kumo sukeltų sutrikimų taryba (ICCIDD). 1990 m.PasaulinÄ—s sveikatos organizacijos rezoliucijoje visų valstybių vyriausybÄ—ms ir tam tikroms organizacijoms buvo iÅ¡keltas uždavinys iÅ¡sprÄ™sti jodo trÅ«kumo maiste problemÄ…. SiÅ«lomas paprasÄiausias ir pigiausias problemos sprendimas - visuotinai maisto ruoÅ¡imui naudoti tik joduotÄ… druskÄ…. Lietuvos respublikinis mitybos centras, vykdydamas jodo deficito likvidavimo programÄ…, pataria vartoti joduotÄ… druskÄ…, kurioje jodo yra 30-40 mg/kg. Kasdienis valgomosios druskos, praturtintos jodu (kalio jodatu) vartojimas - tai paprasÄiausias, pigiausias ir veiksmingiausias bÅ«das Å¡alinti jodo trÅ«kumo sukeltiems sutrikimams. KodÄ—l Å¡iam reikalui pasirinkta druska? TodÄ—l, kad druska yra tas produktas, kurį nesudÄ—tinga ir nebrangu praturtinti kalio jodatu ir kurį kasdien vartoja visi visuomenÄ—s sluoksniai. Druska - vienintelis mineralas, kuris naudojamas natÅ«ralus, be jokio iÅ¡ankstinio cheminio apdorojimo. Joduota druska neturi Å¡alutinio kvapo bei skonio, naudojama tiek kasdien maistui ruoÅ¡ti, tiek konservuoti. Naujausios jodavimo technologijos ir medžiagos užtikrina joduotos druskos kokybÄ™, padeda ilgiau jÄ… iÅ¡laikyti ir nevirÅ¡yti rekomenduojamų fiziologinių jodo kiekio normų. Joduojamos visokios kilmÄ—s druskos (taip pat ir jÅ«ros druska, kurioje natÅ«ralaus jodo yra tik pÄ—dsakai). AukÅ¡Äiau minÄ—tų organizacijų iniciatyva 1999 m. lapkriÄio mÄ—nesį Kijeve buvo surengta tarptautinÄ— konferencija, skirta Rytų, Vidurio Europos, Baltijos bei kitų buvusios Tarybų SÄ…jungos Å¡alių jodo trÅ«kumo sukeltų ligų problemai sprÄ™sti. Joje priimta rezoliucija, numatanti konkreÄius Å¡ios problemos sprendimo per trumpiausiÄ… laikÄ… bÅ«dus. IÅ¡sivysÄiusiose pasaulio valstybÄ—se Å¡i problema jau iÅ¡sprÄ™sta. Pvz., Vokietijoje 90 proc. visos rinkoje esanÄios valgomosios druskos yra su jodu.
Druska ir sveikata
Nuo seno vyko specialistų ir Å¡iaip suinteresuotųjų ginÄai dÄ—l druskos: vis dÄ—lto kenkia druska žmogui ar ne, kokiÄ… įtakÄ… ji daro organizmui? Tokie klausimai ypaÄ dažnai buvo keliami iÅ¡sivysÄiusiose industrinÄ—se valstybÄ—se, kai imta visuotinai rÅ«pintis žmonių sveikata ir įvairių ligų profilaktika. Buvo teigiama, kad druskos vartojimas gali bÅ«ti susijÄ™s su padidÄ—jusiu kraujospÅ«džiu, osteoporoze (kaulų iÅ¡retÄ—jimu), Å¡irdies ligomis. Druska buvo kaltinama net vėžio sukÄ—limu bei gyvenimo sutrumpinimu. Druskos vartojimas buvo siejamas su padidÄ—jusiu kraujospÅ«džiu jau prieÅ¡ kelis tÅ«kstanÄius metų - užuominų apie tai iÅ¡likÄ™ senuosiuose kinų, egiptieÄių Å¡altiniuose. Jau 1940 m. medikai kaip svarbiausiÄ… priemonÄ™ žmonÄ—ms su padidÄ—jusiu kraujospÅ«džiu Ä—mÄ— rekomenduoti sumažinti druskos vartojimÄ…. JAV buvo iÅ¡keltas Å¡Å«kis: "Sveika liaudis be hipertenzijos". Å ioje Å¡alyje per keliasdeÅ¡imt metų vykdant tyrimus dÄ—l druskos įtakos sveikatai buvo iÅ¡leisti milijonai dolerių. Druskos puolimas įgavo isteriÅ¡kÄ… pobÅ«dį 1970-1980 metais. "Druska žudikÄ—", "baltoji mirtis" - tokie Å¡Å«kiai dažnai skambÄ—jo visuomenÄ—s informavimo priemonÄ—se. 1980 m. "antidruskinÄ—" akcija pasiekÄ— kulminacijÄ…, tapdama valstybinÄ—s politikos klausimu. JAV ValstybinÄ—s sveikatos apsaugos institucijos iÅ¡leido oficialius dokumentus ir rekomendacijas dÄ—l vartojamo druskos kiekio sumažinimo (20-40 proc.). Mokslininkai ir gydytojai vis masiÅ¡kiau Ä—mÄ— prieÅ¡intis Å¡iai kampanijai, sakydami, kad jos keliami teiginiai yra tik spekuliatyvaus pobÅ«džio, be rimto mokslinio pagrindo. PrieÅ¡ingai, buvo pateikiama faktų, jog didelis druskos vartojimo sumažinimas sveikiems žmonÄ—ms gali sukelti tam tikrų sveikatos komplikacijų. Jie teigÄ—, kad atsakymas į Å¡Å«kį "Sveika liaudis be hipertenzijos" turÄ—tų skambÄ—ti taip: "Antsvorio mažinimas, fizinis aktyvumas, rÅ«kymo ir alkoholio vartojimo ribojimai". 1986 m. buvo patvirtinta ir pradÄ—ta vykdyti labai plati pasaulinÄ— tiriamųjų darbų programa "Interdruska", kuri galutinai turÄ—jo atsakyti į iÅ¡keltus klausimus. Joje dalyvavo 52 mokslinio tyrimo centrai 32 Å¡alyse. Remiantis tyrimų duomenimis, buvo padaryta iÅ¡vada, kad nÄ—ra jokio rimtesnio pagrindo rekomendacijoms mažinti druskos vartojimÄ… sveikiems žmonÄ—ms. Gerokai sumažinus druskos vartojimÄ… (nuo 12 iki 3 g per dienÄ…), kraujospÅ«dis sumažėja tik nedidelei daliai žmonių. NÄ—ra jokių įrodymų, kad druskos vartojimas yra hipertenzijos priežastis, taip pat nÄ—ra pagrindo teigti, jog mažiau vartojant druskos galima iÅ¡vengti Å¡ios ligos. Mažesnis druskos vartojimas nÄ—ra panacÄ—ja nuo hipertenzijos. Tai tiesiog vienas nefarmakologinių veiksnių (kartu su svorio reguliavimu, alkoholio vartojimo, rÅ«kymo ribojimu bei fiziniu aktyvumu) hipertenzijos problemai sprÄ™sti. Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dienÄ…) skatina kalcio iÅ¡siskyrimÄ… iÅ¡ organizmo, o tai gali bÅ«ti vienas iÅ¡ osteoporozÄ—s vystymosi rizikos veiksnių. Sveikiems žmonÄ—ms per dienÄ… mÅ«sų klimato zonoje rekomenduojama vidutiniÅ¡kai suvartoti apie 6-8 g druskos.
informacija rasta: http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/07/07druska.html
straipsnio autorÄ— -Dr. ZITA JONUÅ IENÄ–
"KÄ… mes žinome apie druskÄ…, iÅ¡skyrus, kad tai įprastinis produktas? TaÄiau pabandykime iÅ¡ arÄiau pažvelgti į šį unikalų gamtos kÅ«rinį, kuris per amžius iÅ¡liko toks, kokį jį sukÅ«rÄ— gamta."
|
